6533b7defe1ef96bd1275f3a

RESEARCH PRODUCT

Lithuanian armed forces in Ilūkstė region in 1919–1920

ĒRiks Jēkabsons

subject

Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region)Šalies nepriklausomybė / National independenceGinkluotosios pajėgos. Kariuomenė / Armed forces. ArmyIlūksteLietuva--Ginkluotosios pajėgosLatvia--World politics--LithuaniaKaunas. Kauno kraštas (Kaunas region)Lietuva (Lithuania)Latvija (Latvia)IlūkštaLatvia--Amed ForcesIlūkstėquestionLietuvių-latvių santykiaiLithuanian Independence warLatvija--Tarptautiniai santykiai--LietuvaLatgalaKarinis konfliktasLatvijos santykiaiMilitary conflictKariuomenė / ArmyLatvija--Ginkluotosios pajėgosLithuanian-Latvian relationsAlūkstaLatgaleLatviaLatvia--StatehoodMažeikiaiPalangaLithuania--Armed ForcesLietuvaLenkija (Lenkijos karalystė; Rzeczpospolita Polska; Kingdom of Poland; Poland)Lithuanian armyVilniaus klausimasLatvija--Valstybingumas

description

Dalį Ilūkstės apskrities lenkų ir lietuvių karinės pajėgos okupavo 1919 m. vasarą. Lenkų valdžios įstaigos nedelsdamos įtraukė 6 apskrities rytinės dalies valsčius ir Gryvos miestą į savo valstybės sudėtį ir atsisakė svarstyti šį klausimą su Latvijos atstovais. Klausimas buvo išspręstas tiktai 1920 m. liepos pradžioje, kai dėl Raudonosios armijos puolimo lenkų kariuomenė buvo priversta pasitraukti iš Ilūkstės apskrities. Tuo pasinaudojo Latvijos pusė, tuo momentu pagal savo galimybes užimdami dalį tos teritorijos. Likusią užėmė lietuviai, kurie jau nuo 1919 m. vasaros buvo rūpimoje Ilūkstės apskrities dalyje. Nors derybose tarp Latvijos ir Lietuvos buvo deklaruota, kad sienos tarp tų valstybių klausimas išspręstas susitarus tarpusavyje, keli Lietuvos valdžios nariai ir vietos karinės įstaigos gana nuosekliai ir nuolatos rodė įsitikinimą, kad tai Lietuvos valstybės teritorija. Atitinkamai elgėsi ir lietuvių karinės pajėgos, žandarmerijos ir sienos apsaugos įstaigos bei padaliniai Ilūkstės apskrityje, įvairiomis (tarp jų – ir prievarta prieš vietinius gyventojus) formomis pabrėždami srities priklausomybę Lietuvai. Savo ruožtu vietiniai gyventojai, kurių daugumą sudarė katalikų arba liuteronų tikėjimą išpažįstantys latviai, norėjo, kad sritis priklausytų Latvijai tiek dėl nacionalinių–patriotinių, tiek dėl grynai ekonominių sumetimų (visų pirma, aukštesnis Latvijos ekonominio išsivystymo lygis, antra – priėjimas prie Daugpilio turgaus). Po to, kai 1920 m. liepą lenkų karinės... [toliau žr. visą tekstą] In 1919–1920, when the Latvian fights for freedom took place on the territory of Latvia against the Red Army, various neighbouring state armed forces also participated: the Estonian Armed Forces fought in Vidžemė (north-east of Latvia) in 1919; the Poles joined in the eastern part of the Ilūkstė Region (1919) and Latgalė (1920); and their Lithuanian counterparts did so in Upper Courland (Aukštoji Kuržemė), the Ilūkstė Region (1920). This article aims at analysing the activity of the Lithuanian Armed Forces on the above said territory of Latvia, where it remained until very October 1920, leaving aside the fights of the summer and autumn of 1919, since the latter require a separate extended research. The presence and active participation of the Lithuanian Armed Forces in the Ilūkstė Region was closely related to the politcal relations of 1919-1920 between Latvia and Lithuania, which, in their turn, were related to the common military-political situation within the Baltic Sea Region. En été des années 1919, les forces militaires des Polonais et des Lituaniens ont occupées une partie du district d‘Ilukste. Les institutions gouvernementales polonaises ont immédiatement incorporé 6 communes orientales du district aussi que la ville de Gryva dans son État et elles ont refusé à discuter cette question avec les représentants de la Lettonie. Cette question a été résolue au début du mois de juillet 1920, quand l’armée polonaise a du quitter le district d’Ilukste à cause des attaques de l’Armée Rouge. En ce moment, la Lettonie a occupé une partie de ce territoire. Le reste du territoire a été occupé par les Lituaniens qui se trouvaient dans ce territoire depuis l’été 1919. Puisque la Lettonie et la Lituanie ont déclaré que la question des frontières est déjà résolue, quelques membres du Gouvernement de la Lituanie et les institutions militaires locales montraient une conviction que ce territoire appartenait à la Lituanie. L’attitude des forces militaires, de la gendarmerie et des institutions de la défense des frontières dans le district d’Ilukste le prouvait, en se servant de différentes mesures (y compris la violence envers les habitants), elles soulignaient la dépendance lituanienne de ce territoire. Pour leur part, les habitants, dont la plupart était les Lettons catholiques et luthériens, voulaient que cette région appartienne à la Lettonie pour les raisons nationales – patriotiques aussi qu’économiques (tout d‘abord, le niveau plus élevé du développement... [toliau žr. visą tekstą]

http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2006~ISSN_1392-6489.V_21.PG_41-66/DS.002.0.01.ARTIC