6533b82cfe1ef96bd128f604

RESEARCH PRODUCT

Lietuviai latvių šaulių daliniuose, Latvijos kariuomenėje ir latvių daliniuose, vaikusiuose vokiečių kariuomenėje (1915-1945 m.)

subject

description

Per 1897 m. gyventojų surašymą Latvijos teritorijoje gyveno 24507 lietuviai, o 1913 m. vien Rygoje jų jau būta 34982. Po Pirmojo pasaulinio karo susikūrus nepriklausomoms Baltijos valstybėms Latvijoje 1925 m. buvo 23193 lietuviai, 1930 m. - 25885, o 1935 m. - 22843. Lietuviai labai harmoningai įsiliejo į visas valstybines ir visuomeninio gyvenimo sritis, kartu išlaikydami ir savo nacionalinį identitetą, sudarydami Latvijos valstybei lojalią, santykiškai didelę tautinę mažumą. Gana aktyviai Latvijos lietuviai dalyvavo ir 1915-1920 m. vykusiuose kariniuose-politiniuose procesuose bei valstybės gynimo veikloje iki pat Baltijos valstybių okupacijos 1940 m. Mažiausiai aštuoni lietuviai už Latvijos Nepriklausomybės karo kautynėse parodytą didvyriškumą buvo apdovanoti aukščiausiu Latvijos kariniu apdovanojimu - Lačplėsio Karo ordinu (III laipsnio). Po Nepriklausomybės kovų Latvijos kariuomenėje tarnavo palyginti daug lietuvių. 1926 m. vasarį Latvijos kariuomenėje tarp privalomosios karinės tarnybos karių lietuvių buvo 241, kartu jie sudarė 1,21 proc. visų iš 19857 tos kategorijos karių. Lietuvių buvo ir tarp viršlaikinės tarnybos karių, pavyzdžiui, Raitininkų pulke 1927 m. jie sudarė 0,8 proc., 1928 m. - 1,6 proc. tos kategorijos karių. Daug Latvijoje gyvenusių lietuvių pirmosiomis vokiečių ir sovietų karo dienomis įsijungė į latvių partizanų, kovojusių prieš sovietus, judėjimą. Nemažai turėjo paklusti ir vėlesnei mobilizacijai į latvių "savanorių" SS legioną. According to the census of 1897, 24507 Lithuanians lived on the territory of Latvia and in 1913 there were 34982 in Riga alone. After the WWI and the reinstatement of the independent Baltic states, in 1925 there were 23193 Lithuanians in Latvia, in 1930 – 25885 and in 1935 – 22843. Lithuanians harmoniously integrated into all the areas of the social life, while managing to retain their national identity and forming a relatively large national minority, loyal to the state of Latvia. Latvian Lithuanians also took quite active participation in the military – political process of 1915-1920 and the state defense activities till the occupation of the Baltic States in 1940. At least eight Lithuanians were honoured by the highest military award of Latvia – the Order of Lacplesis (Third Class) for the heroism, displayed during the fights for Latvian independence. After the fights for the independence a relatively significant number of Lithuanians served in Latvian army. In February 1926 there were 241 Lithuanians among the soldiers of Latvian mandatory military service, which amounted to 1.21 per cent of all the 19857 soldiers of the category. There were also some Lithuanians among the overtime service soldiers, for instance in 1927 there were 0.8 per cent of Lithuanians in the Cavalry Regiment, in 1928 there were 1.6 per cent of Lithuanians among the soldiers of the category. During the first days of the war between the Germans and Soviets a significant number of Lithuanians, who lived in Latvia joined the movement of Latvian guerillas, fighting against the Soviets, although many had to obey the mobilization into the SS legion of Latvian “volunteers”.