6533b854fe1ef96bd12ae887

RESEARCH PRODUCT

Dissolution of parliament in Latvia: legal regulation and practice

subject

description

Latvijos konstitucinėje teisėje per paskutinius 20 metų buvo įtvirtinti įvairūs mechanizmai, ispleciantys tautos kaip suvereno teises dalyvauti priimant nutarimus. Konstitucijoje yra įtvirtinti keli nauji tiesioginės demokratijos atvejai, numatant galimybe tautai paciai inicijuoti nutarimą dėl parlamento paleidimo, nes iki tol vienintelis būdas anksciau laiko nutraukti Seimo įgaliojimus buvo valstybės prezidento teisė pasiūlyti tautai balsuoti dėl Seimo įgaliojimų nutraukimo, ir rinkėjai siame tautos balsavime turėjo spresti, ar paleisti Seimą. Įgyvendinti sį Seimo atleidimo mechanizmą gali nepavykti, jeigu dauguma rinkėjų neremia Seimo įgaliojimų nutraukimo, ‒ tokiu atveju atleistu bus laikomas pats valstybės prezidentas. Dėl minėtos priežasties ekspertai, t. y. buve valstybės prezidentai, kelis kartus siūlė Seimui keisti Konstituciją numatant, kad valstybės prezidentui būtų suteikta teisė paleisti parlamentą, nerizikuojant savo pareigomis, panasiai kaip tai yra daugelyje kitų Europos salių. Taciau sio pasiūlymo Seimas neakceptavo. Latvijos istorijoje Seimo įgaliojimai buvo nutraukti vienintelį kartą ‒ 2011 metais, ir sioje situacijoje įdomi buvo ta aplinkybė, kad valstybės prezidentas, siūlydamas tautai balsuoti dėl Seimo paleidimo, nerizikavo savo pareigomis Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta tvarka, nes iki jo paties įgaliojimų termino pabaigos buvo like keli mėnesiai, ir netgi tokiu atveju, jeigu tauta referendume būtų parėmusi Seimą, o ne valstybės prezidentą, valstybės prezidentas nebūtų atleistas, nes jo įgaliojimų terminas būtų pasibaiges. Tuometinis valstybės prezidentas siuo nutarimu prisiėmė tam tikrą politine riziką, nes buvo iskėles savo kandidatūrą prezidento rinkimuose antrai kadencijai, taciau, kaip ir buvo galima numatyti, 10-asis Seimas, kurį paleisti V. Zatlers buvo pasiūles 2011 m. gegužės 28 d., po kelių dienų – birželio2 d., prezidento rinkimuose V. Zatlerio pakartotinai prezidentu neisrinko. Seimo paleidimas sukėlė daugybe konstitucinių ir politinių diskusijų, nes lakoniskas konstitucijos reguliavimas į kai kuriuos klausimus nedavė aiskių atsakymų, ir, reikia manyti, 2011 metų Seimo atleidimo patirtimi bus pasinaudota kaip konstituciniu paprociu panasiais atvejais. Įdomu, kad Seimas, kurį atleisti buvo pasiūlyta 2011 m. gegužės 28 d., iki to momento, kai jis buvo atleistas tautos balsavimu, – t. y. iki 2011 m. liepos 23 d., priėmė kelis reiksmingus nutarimus ir ‒ isrinko kitą valstybės prezidentą. Latvijos tauta vis aktyviau naudojasi Konstitucijoje numatytomis teisėmis – tarp jų ir teise pateikti įstatymų projektus. Tam tikru mastu rinkėjai issikovojo teise siūlyti paleisti Seimą. Taigi, jeigu valstybės prezidentas neapsigalvos dėl Seimo atleidimo iniciatyvos, nuo 2010 metų 1/10 rinkėjų turi teise patys inicijuoti referendumą dėl Seimo paleidimo. Rinkėjų teisė inicijuoti Seimo paleidimą vis dėlto yra ribota – Konstitucija nurodo kelis atvejus, kai rinkėjai neturi teisės siūlyti nutraukti Seimo įgaliojimų, taciau valstybės prezidento teisė siūlyti tautos balsavimą dėl Seimo paleidimo nėra ribota – tai yra tiktai paties prezidento nusistatymo klausimas ir prezidentas sią teise gali įgyvendinti ir tuomet, kai iki jo kadencijos pabaigos liko visiskai nedaug laiko (teoriskai prezidentas galėtų siūlyti Seimo paleidimą taip pat ir paskutine įgaliojimų termino dieną). Latvijoje tiktai tauta kaip suverenas turi teise rinkti Seimą arba priimti nutarimą dėl jo prieslaikinio įgaliojimų nutraukimo. Abiem atvejais – ir Konstitucijos 48 straipsnyje numatytame Seimo paleidimo mechanizme, ir jos14 straipsnyje įtvirtintoje Seimo atsaukimo procedūroje galutinį nutarimą dėl parlamento įgaliojimų nutraukimo anksciau termino priima tiktai tauta kaip suverenas. Skirtingos yra abiejų mechanizmų įgyvendinimo prielaidos ir procedūros, taciau abiem atvejais galutinį nutarimą priima rinkėjai referendumu. Autoritetingi prieskario laikų mokslininkai ir sių dienų konstitucinės teisės ekspertai Seimo paleidimą laiko „snaudžiancia“ prerogatyva, taciau 2011 metų valstybės prezidento potvarkis dėl siūlymo atleisti Seimą ir paskesnis referendumas, kuriame rinkėjai paleido Seimą, parodė, kad tai yra efektyvus ir praktikoje taikomas parlamento darbo gerinimo mechanizmas, be to, neabejotinas jo prevencinis poveikis tolesnei parlamentų veiklai.