6533b828fe1ef96bd1288d7b

RESEARCH PRODUCT

Does Competence-Oriented Higher Education Lead to Students’ Competitiveness?

subject

description

XXI a. būdingi netikrumo sudėtingumo issūkiai, kurie yra postmodernaus gyvenimo ypatumai. Esant pasaulinei ekonomikos krizei labai svarbu turėti aukstąjį issilavinimą, kuris yra didžiulis studentų kompetencijos kėlimo potencialas, o sis sudaro visos tautos kompetencijos pagrindą. Kadangi studentų kompetencijos puoselėjimas glaudžiai susijes su jų verslumo augimu, straipsnyje aptariami kai kurie daktaro disertacijos „Studentų verslumo ugdymas mokymo procese“ (Oganisjana, 2010 b) tyrimai, atkreipiamas dėmesys į siuolaikinio aukstojo mokslo tikslą ugdyti studentų verslumą ir kompetenciją. Verslumo tikslai tradiciskai susije su ekonomika, verslu, vadyba, psichologija, sociologija ir antropologija. Taciau siuolaikiniame Europos svietime su mokymosi visą gyvenimą strategija verslumas ir jo ugdymas tapo ir pedagogikos tyrimo objektais. Literatūros analizė parodė, kad trūksta bendro verslumo supratimo, nes verslumas buvo apibrėžiamas labai įvairiai: procesas, individo savybės ir įvairi elgsena. Atsižvelgiant į problemos įvairove ir naujumą, Latvijos pedagogikoje buvo taikoma kokybinė turinio analizė – isnagrinėtos 50 interpretacijos, susijusios su verslumu, įmone, antrepreneryste, kurios pateiktos Europos, Amerikos, Azijos ir Australijos mokslininkų darbuose. Buvo isskirtos devynios verslumo sudedamosios dalys: asmenybės bruožai, gebėjimai, mokymasis, motyvacija, emocijos, poreikiai, pažinimas, elgsena. Sios sudedamosios dalys rodo, kad verslumas turi daugiau elementų, kurie sudaro individo prigimtį, savybes, patyrimą, motyvaciją, elgseną negu verslumo žinios, gebėjimai, požiūriai. Tyrimas parodė, kad verslumas nėra tik atskirų sudėtinių dalių mechaninis junginys. Tai yra dinaminė sistema, nes jos elementai tarp saves susije ir remiasi sudėtinėmis funkcijomis. Rysys tarp verslumo elementų buvo tiriamas remiantis ekonomikos, vadybos, pedagogikos ir psichologijos teorijomis. Kadangi tyrimo tikslas buvo sukurti verslumo pedagogine viziją, kai kurių aspektų analizė rėmėsi pedagogikos teorijomis. Buvo sukurtas holistinis struktūrinis funkcinis modelis, kuriame atskleidžiami sie aspektai: 1)     verslumo struktūra; 2)     mechanizmas, kaip verslumo elementai veikia kaip sistema; 3)     kaip kuriama nauja ekonominė vertė, kuri yra pagrindinis verslumo veiksnys; 4)     kaip galima ugdyti studentų verslumą vykstant studijų procesui remiantis jų patyrimu ir žiniomis apie realaus gyvenimo problemas. Į modelį įeina sesiolika uždarų mokymosi ciklų, kurie sudaro bet kurio eksperimentinio mokymosi pagrindą. Trumpiausias mokymosi ciklas yra „Elgsena“ → „Rezultatas“ → „Elgsena“. Sis ciklas rodo, kad studentų elgsena skatina rezultatą, kuris sukelia naują elgseną, o elgsenos skirtumas yra tai, ką jie tuo metu ismoko. Didžiausias mokymosi ciklas yra sis: „Kontekstas“ → („Pažinimas“ → „Poreikiai“ → „Jausmai“) → „Motyvacija“ → „Elgsena“ → „Rezultatai“ → „Kontekstas“. Sį ciklą sudaro visi verslumo komponentai. Jį galima interpretuoti taip: kai kontekstu suteikiama galimybė, studentai gali būti motyvuoti ją įgyvendinti: pirmiausia įvertina idėją remdamiesi savo pažinimu, po to lygina potencialo rezultatus su savo poreikiais ir pagaliau priima tą idėją. Tada atliekami tam tikri veiksmai (elgsena), kurie, kaip jau minėta, grindžiami gebėjimais. Studentų elgesys sukuria tam tikrus rezultatus, kurie turi tapti naujomis ekonominėmis vertybėmis. Sie rezultatai bandomi ir įvertinami realaus gyvenimo sąlygomis. Dėl sio proceso gali atsirasti nauja motyvacija, pažinimas, poreikiai ir emocijos. Tai ir yra eksperimentinis mokymasis, kuris gali isugdyti naujus gebėjimus ir žinias. Visa tai skatina kitas mokymosi formas. Holistinis verslumo modelis yra universalus, nes jį galima taikyti lavinant įvairaus amžiaus studentus. Taciau tyrimas susijes su aukstuoju mokslu, todėl modelis buvo taikytas sprendžiant sios srities problemas. Tiriant aukstojo mokslo galimybes ugdyti studentų verslumą, buvo taikytas Greg Light ir Roy Cox penkiais mokymosi etapais auksciausiame mokymosi cikle: „Kontekstas“ → („Pažinimas“ → „Poreikiai“ → „Emocijos“) → „Motyvacija“ → „Elgsena“ → „Rezultatai“ → „Kontekstas“. Pirmasis mokymosi etapas susijes su žiniomis. Jis atitinka segmentą „Kontekstas“ → „Pažinimas“. Antrasis mokymosi etapas susijes su gebėjimais ir paremtas „Pažinimo“ → „Gebėjimų“ pagrindu. Treciasis mokymosi etapas susijes su požiūriu ir planuojamas pagal pereinamąjį santykį „Gebėjimai“ → „Derinimo taskas 3“. Ketvirtasis mokymosi etapas susijes su elgsena. Jis atitinka segmentą „Motyvacija“, paremtą santykiu „Gebėjimai“ → „Elgsena“. Penktasis mokymosi etapas susijes su besitesianciais pokyciais ir planuojamas kaip pereinamoji grandis „Elgsena“ → „Rezultatas“ → „Kontekstas“. Siame etape ugdoma nauja vertybė, kuri yra pagrindinis verslumo požymis. Taigi, jeigu aukstasis mokslas orientuojasi į studentų kompetencijų ugdymą (kaip kompetencija yra suvokiama siuolaikinėje visuomenėje, t. y. žinių gebėjimų ir požiūrio derinys), toks aukstasis mokslas apima pirmuosius tris etapus ir mažai prisideda prie studentų verslumo ugdymo. Jis tiesiog nerodo veiksmų, kurie sukeltų naujų rezultatų, naujų ekonominių vertybių. Pagrindinių mokymosi visą gyvenimą kompetencijų sąvoką pakeitė ir naujus sudedamuosius elementus įvedė Arne Carlsen (2009), kuris savo mintis isdėstė „Mokymosi visą gyvenimą nacionalinėje strategijoje“. Elgsenos svarba – tai nuolatinių požiūrių era aukstajame moksle, kuris turi ne tik daryti įtaką pokyciams ir prisitaikyti prie jų, bet ir gebėti kurti naujus. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.1.1228